Didysis Tibeto jogas – Milarepa

 

Mokytojau Marpa!

Palaimink, kad mano neapykanta

Visai išnyktų,

Kad išsižadėčiau gyvenimo iliuzijų visų!

 

Jei gerčiau pasilinksminimų vyną, gyvybės nervą

Išsilaisvinimo numarinčiau.

 

Priekaištus paleidžiu vėjais.

 

Jei mintys klaidžioja, pratybos doros eina vėjais.

Atsižadėjęs maisto, rūbų ir iliuzijų,

aš siekiu tobulo, skaidriausio prabudimo.

 

Alkiui ir sotumui abejingas

Kūnas šis iliuzinis

Taipogi palaimingas!

Ir palaimingas mano protas,

atsikratęs požiūrių bei sąvokų visų!

 

Mano kūno vienuolynas

Šventykla krūtinėje.

 

Nevertinamas dharmos meditavimas

Pasitenkinama tik aiškinimu.

Ausims merginų

Dharmos muzika nemaloni

Malonios tik dainelės.

Pasauly nesigėdijama to, kas iš tikrųjų negarbinga ir gėdinga.

 

Meilę kontepliuodamas ir atjautą,

Dvilypę sąvoką „aš ir kiti‘ iš atminties ištryniau.

 

Mokytoją medituodamas viršum galvos,

aš užmiršau išpuikusius pasaulio ponus.

 

Medituodamas save, neatskiriamą nuo Dievybės,

Aš savo paprastąjį kūną pamiršau.

Šio ir būsimo gyvenimų vienovę medituodamas,

aš pamiršau mirties, gimimo baimę.

 

Vienas išgyvendamas dvasios potyrius,

Aš pamiršau draugų pritarimo norą.

 

Ieškodamas išgyvenimų, filosofines teorijas aš pamiršau.

Neatsiradimą, neišnykimą ir netrukmę kontepliuodamas,

aš užmiršau visus teiginius ir dogmas.

 

Reiškinius suvokdamas kaip Pilnatvės Kūną,

pamiršau aš meditaciją, turinčią objektą.

 

Saugodamas naturalią, prigimtinę proto būseną,

Aš pamiršau iš anksto nuspręstus veiksmus.

 

Kukliai elgdamasis ir kalbėdamas,

pamiršau didžio žmogaus orumą.

 

Pavertęs vienuolynu savo kūną,

Šventyklą viduje atradęs,

Prabangiuosius vienuolynus pamiršau.

Tylom, be žodžių praktikuodamas,

Išvedžiojimus aš pamiršau.

Jų, mokslingasis, ieškoki knygose.

 

Priešakyje įsivaizduodami Mokytojus ir Dievybes,

Išpažinkit padarytą blogį

Ir atgailaudami pasižadėkit jo nebedaryti.

Toks mano patarimas, padedantis greit apsivalyti.

Jei taip darysit,-

Aukščiausią Dievą –  Savo Pilnatvės Kūną pamatysite.

 

Kas iš to, jog ugdote kantrybę,

Jei neatsakote į piktžodžiavimą jo priešingybe?!

 

Kokia garbinimo ir aukojimo nauda

Jei neatsisakot prieraišumo ir nepakantumo?!

 

Kas iš to, kad išmaldą dalinat,

savanaudiškumo neišrovę iš širdies?!

 

Jei visose būtybėse nematote savo motinų,

Kas iš to, kad  užimate aukštą padėtį?!

 

Kam religinius monumentus statyti,

Jei tyro požiūrio neturit?!

 

Kas, kad darote dievybių statulėles,

Jei neįstengiat jogą praktikuoti?!

 

Jei netrykšta iš širdies malda,

Kokia šventinių aukojimų nauda.

 

Jei neįstengiat kitų labiau mylėti už save,

Kokia nauda gražių šnekų apie gailestingumą.

 

Sansara ir nirvana man – vaiskios šviesos erdvė.

 

Nedvilypio suvokimo ir drąsa apdovanotas.

 

Ligos, paklydimai tapo mano, jogo, nuostabiais papuošalais.

 

Teapsivalo tavo protas nuo nedorų minčių.

 

Jei nemalšinote priešnuodžiais aistrų,

Tai jūsų pamokslavimas – tiktai bedvasiai žodžiai.

 

Vidinei laimei nesušvitus, išorinė laimė – tik kančių šaltinis.

Jei nesutramdėte garbės troškimo demono,

Jisai atneš tik nuosmukį, nesantaiką.

 

Malonumo geismas žadina penkių aistrų nuodus.

Godumas išskiria su mylimais draugais.

Norėjimas pasipuikuoti – daugelio nesutarimų pradas.

Kuklus tylėjimas nesukelia vaidų.

Būkit susikaupę visada ir atsikratysit blaškymosi.

Gyvenkit vieni ir sutiksite draugus.

Būkit nusižeminę, pakilsite į aukštumas.

Neskubėkite, greičiau nueisite.

Atsisakę pasaulietiškų tikslų, pasieksite aukščiausią tikslą.

Suvokę Tuštumą, įgysit atjautą, o ją įgiję,

Sąvokų aš ir kiti atsikratysite.

Jų atsikratę, padėsite visoms būtybėms.

Jei joms padėsite, tai susitiksite su manimi.

 

Apgaulingas fizinis kūnas:

Godžiai rūpindamasis maistu, drabužiais,

Jis visą laiką švaisto pasaulietiškiems darbams

Didžiausias nedorėlis - netikrasis protas:

Nuolat prisirišęs prie kūniškumo,

Neturi laiko Tikrovei pažinti.

Tenai kur kūnas ir protas susitinka,

Didžiausias nedorėlis – naturalusis suvokimas:

Sekiodamas atskirus reiškinius,

Neturi laiko, kad pažintų neatsiradimą.

 

Prisirišimui ir nepakantumui atsidavę, neturi laiko Lygybei suvokti.

Atsisakyk prisirišimo ir nepakantumo!

 

Mokytojus, dakines, dievybes

Suvok kaip vieną visumą ir melskis.

 

Veiksmą, požiūrį ir meditaciją suvieniki ir praktikuoki.

Šį bei kitą gyvenimus ir jųjų tarpsnį suvok kaip vieną

Ir priprask prie šios vienovės.

 

Tikėjimas, kuris trykšta iš širdies,

Ir dievobaimingas tikėjimas

Panašūs –

Jų nepainiokite.

Tvirtas tikėjimas tebus tavo prižiūrėtojas puikiausias.

     Copyright 2008 Joga.
Visos teisės saugomos