Tas, kuris gražiai kalba ir turi patrauklią išorę, retai būna tikrai žmogiškas.

Nuostabu yra mokytis ir, laikui atėjus, pritaikyti savo žinias darbe. Džiugu yra kalbėtis su bičiuliu, atvykusiu iš toli. Kilnu yra neįsižeisti, kai esi ne įvertinamas pagal nuopelnus.

Žmogus, praradęs žmogiškumą, neilgai jausis suvaržytas, tačiau neilgai tuo ir džiaugsis.

Mokslininkas, kuris ieško tiesos, bet gėdinasi skurdžių drabužių ir prasto valgio. Apie ką čia ir kalbėti.

Kilnus žmogus galvoja apie pareigą. negarbingas žmogus galvoja apie naudą.

Susitikęs su garbingu žmogum, galvok, kaip jam prilygti. Susitikęs su nedoru žmogum, stebėk pats save ir pats save teisk.

Nesirūpink dėl to, kad neturi aukšto rango. Rūpinkis tuo, ar tu vertas, kad jį turėtum. Nesirūpink dėl to, kad tavęs nežino. Rūpinkis tuo, ar tu vertas, kad apie tave žinotų.

Senovėje žmonės nemėgo daug kalbėti. Jie laikė gėda atsilikti nuo savo žodžių.

Dorybė neliks vieniša. Ją tikrai apsups kaimynai.

Mokytojas tarė: ,, Mano darbas, atrodo, beviltiškas. Dar nesutikau žmogaus, kuris, žinodamas savo klaidas, pats sau prisipažintų klydęs“.

Tarnaudami tėvui ar motinai, patarinėkite jiems kaip galima švelniau. Jeigu jūsų patarimai jų nepaveiks, likite pagarbūs ir nuolankūs kaip ir anksčiau. Netgi jausdami apmaudą širdyje, neparodykite savo nepasitenkinimo.

Tikras žmogus viską pasiekia savo pastangomis.

Mokytojas tarė:,, Kiekviename kaime iš dešimties namų atsiras žmogus, kuris nenusileis man dorovingumu. Bet niekas nesusilygins su manimi meile mokymui“.

Jeigu būsi pernelyg uolus tarnyboje, neteksi valdovo palankumo. Jeigu būsi per daug nuoširdus draugystėje, neteksi draugų nuolankumo.

Argi tikras žmogiškumas toli nuo mūsų? Užtenka tik jo užsigeisti, ir jis atsiras šalia tavęs.

Mano tikslas – tiesa, mano padėjėjas – dorovingumas, mano atrama – žmogiškumas, mano atokvėpis – menai.

Jeigu žmogaus prigimtis užtemdys išauklėtumą, susidursime su laukiniu, o jeigu išauklėtumas užgož prigimtį, gausime rašto žinovą. Tiktai tas, kuriame prigimtis ir išauklėtumas išlaiko pusiausvyrą, gali vadintis tikru žmogumi.

Mokytojas tarė:,, Valgyti prastą valgį ir gerti šaltinio vandenį, miegoti pasidėjus ranką po galva – visa tai teikia savotišką džiaugsmą. O neteisėtai įgytas turtas ir aukšta kilmė man tas pat, kaip praplaukiantys debesys.“

Iš tikrųjų pasaulyje yra žolių, kurios nežydi, ir žiedų, kurie neneša vaisių.

Tik atėjus šalčiams paaiškėja, kad pušys ir kiparisai paskutiniai numeta savo rūbą.

Mokytojas tarė: ,,Aš dar nesutikau žmogaus, kuris mylėtų dorovę taip, kaip myli moters grožį“.

Stovėdamas ant upės kranto Mokytojas tarė: ,,Viskas praeina kaip šie vandenys, kiekvieną dieną ir kiekvieną naktį“.

Išmintingas nepažysta nerimo, žmogiškas nepažysta rūpesčių, narsus nepažysta baimės.

Įveikti save ir grįžti prie paties savęs – štai kas tikrasis žmogiškumas. Būti ar nebūti žmogišku – priklauso tik nuo mūsų pačių.

Mokinys paklausė Czi Lu, kaip pagerbti dvasias.  Mokytojas tarė: ,,Tu dar nemoki tarnauti žmonėms, tai kaipgi tu galėsi tarnauti dvasioms? “Tada mokinys paklausė, kas yra mirtis. Mokytojas tarė: ,,Tu dar nežinai, kas yra gyvenimas, tai kaip gi tu gali žinoti, kas yra mirtis?“

Kilnus žmogus padeda žmonėms pamatyti tai, ką jie turi gera, ir nemoko matyti to, ką jie turi bloga. Nedoras žmogus elgiasi atvirkščiai.

Senovėje žmonės mokėsi, kad tobulėtų patys. Dabar mokosi, kad nustebintų kitus.

Kažkas paklausė: ,,Ar teisingai sakoma, kad už bloga reikia atsilyginti geru? Mokytojas atsakė: ,,O kuo tuomet mokėti už gera? Už bloga reikia atsilyginti teisingai, o geru – už gera“.

Vienintelė tikra klaida – neištaisyti savo praeities klaidų.

Nepakalbėti su žmogum, kuris vertas pokalbio, - vadinas, netekti žmogaus. O kalbėti su žmogum, kuris pokalbio nevertas, - vadinas, veltui švaistyti žodžius. Išmintingas nepraranda nei žmonių, nei žodžių.

Būkite griežti sau ir švelnūs kitiems. Tai jūs išvengsite žmonių nepalankumo.

Kartą mąstydamas aš praleidau visą dieną nevalgęs ir visą naktį nemiegojęs, bet nieko nepasiekiau. Geriau būčiau paskyręs tą laiką mokymuisi.

Užtenka, kad žodžiai atskleistų prasmę.

Kilnaus žmogaus siela visada rami. Negarbingas žmogus amžinai susirūpinęs.

Kilnus vyras gyvenime privalo saugotis trijų dalykų: jaunystėje, kai gyvybės jėgos gausingos, saugotis susižavėjimo moterimis; brandoje, kai gyvybės jėgos galingos, saugotis varžybų; senatvėje, kai gyvybės jėgos skurdžios, saugotis šykštumo.

Šaudymas iš lanko moko mus, kaip reikia ieškoti teisybės. Kai šaulys prašauna, jis nekaltina kitų, o ieško savo kaltės.

Sunkiau už viską palaikyti santykius su moterimis ir nedorais žmonėmis. Jeigu juos priartinsi prie savęs, jie pasidarys ne kuklūs, jeigu atstumsi nuo savęs – ims neapkęsti.

Žmonės nori turto ir garbės; jeigu ir vieno, ir kito negalima garbingai įsigyti, jų reikia vengti. Žmonės bijo skurdo ir nežinomybės; jeigu ir vieno, ir kito negalima išvengti, reikia juos garbingai priimti.

Kilnus žmogus neseka kitų žmonių pėdomis.

Kilnus žmogus ištvermingai pakelia nelaimes, o negarbingą žmogų nelaimė sugniuždo.

Mokytojas tarė:,, Aš nesuprantu, kaip galima tūrėti reikalų su žmogumi, kuriuo negalima pasitikėti? Jeigu vežimas neturi ašies, kaip galima juo važiuoti?“

Šalyje, kur yra tvarka, veik ir kalbėk drąsiai. Šalyje, kur nėra tvarkos, veik drąsiai, bet kalbėk apdairiai.

Vertindamas žemiškus reikalus kilnus žmogus nieko neneigia ir  neteigia.