Al-Bistami

        *         

Viešpatie, leisk man neegzistuoti!

Kiek dar laiko tarp Tavęs ir manęs stovės manasis „aš“?

*

Al-Bistami klausė, ar jis namie. Šis atsakė: „Po šia pastoge nėra nieko, išskyrus Dievą“.

*

Dievas žino viską, ko man reikia, todėl aš niekuomet nesimeldžiu – juk tai neįtikėtinai kvaila! Ką jam reikia sakyti? Jis ir taip viską žino. Jeigu aš pasakysiu ką nors, kas jam yra žinoma, tai bus paprasčiausiai kvaila. Jeigu aš pamėginsiu rasti tai, ko jis nežino, tai bus dar kvailiau, - kaip jūs galite rasti tokį dalyką? Todėl aš paprasčiausiai dėl nieko nesijaudinu. Ko man prireikia – Jis duoda.

*

Bajazidas buvo labai neturtingas, alkanas ir vienišas mieste, per kurį jis ėjo. Naktis buvo labai tamsi, ir jis sėdėjo po medžiu už miesto sienų, o tai buvo pavojinga. Ir vienas mokinys pasakė: „Bet kaip vertinti dabartinę būklę? Jeigu Jis žino, kad jo mylimas Bajazidas yra tokiame skurde, kad miestas jį išvijo, kad jis sėdi po medžiu, o aplink slankioja laukiniai žvėrys, neduodami netgi galimybės užmigti, - apie kokį Dievą tu kalbi? Argi Jis žino, ko tau reikia?“. Bajazidas nusijuokė ir tarė: „Jis žino, ko būtent reikia šiuo momentu, - tame mano poreikis!

Jeigu ne taip – tai kaip? Kodėl tuomet visa yra čia? Dievas žino, kada jums reikia skurdo, ir Dievas žino, kada jums reikia turto. Ir Jis žino, kada jums reikia alkti, taip pat Jis žino, kada jums reikia dalyvauti puotoje. Jis žino!

Ir tame yra mano poreikis šiuo momentu“.

*

Kai kas pabeldė į duris, ir Bajazidas sušuko: „Ko ieškai?“. Pasibeldęs žmogus atsakė: „Bajazido“. Bajazidas pastebėjo: „Aš taip pat štai jau tris dešimtmečius ieškau Bajazido ir vis dar nesėkmingai“.

*

Žinios apie Dievą yra žmoguje, Jo pažinimas – žmoguje, Jo meilė – žmoguje, Jo širdis – žmogaus širdyje.

*

Bistami paklausė: “Ar kas nors vyksta vergo pastangų dėka?“. Atsakė: „Ne, tačiau be pastangų taip pat nevyksta“.

*

Kai į širdį ateina liūdesys, laikyk tai sėkme, nes vyrai liūdesio dėka ko nors pasiekia.

*

Tas, kuris žvelgia į žmones žinojimo akimis, jų nekenčia, tačiau tiems, kas į juos žvelgia Tikrosios Realybės akimis, Kūrėjas atveria gailestingumą jiems.

*

Aš išsinėriau iš savęs paties, kaip gyvatė išsineria iš savo odos. Aš pažvelgiau į savo esmę ir... O, aš tapau Juo.

*

Naujai pašventintas turi paklusti žinojimo disciplinai, tačiau Tiesos laikymasis – tai yra kai kas aukštesnio.