Al-Džunaidas

*

Dievo draugo širdis – tai Dieviškojo Sakramento sritis, ir Dievas neįdeda Savųjų Sakramentų į širdį to, kuris pamilo pasaulį. (Kas per daug prisirišęs prie šio pasaulio, jam nerūpi galutinė savirealizacija).

*

Atpildo už tarnavimą Dievui stebėjimas yra įmanomas tik su Dievo dosnumo pamiršimo sąlyga. (Tik tada kai pamirši Dievo dosnumą, už tarnavimą jam, tik tada galėsi priartėti prie jo, bet priaartėjęs prie jo suprasi, kad jis visada buvo su tavimi).

*

Geriausias iš pokalbių, aukščiausias iš jų – pokalbis Dieviškosios vienybės pažinimas.

*

Tiesa ateina po „ būsenų“ ir ekstazės ir užima jų vietą.

*

Žinok, kad Dievas priartėja prie Savo vergų širdžių lygiai tiek, kiek Jis mato jų širdis

priartėjusias prie Jo.

*

Tikrojo vargšo požymis yra tas, kad jis neprašo ir nenusisuka, kai jam duoda, o kai

nusisuka nuo jo – jis tyli.

*

Sufijus yra tas, kurio širdis yra panaši į Avraamo širdį, kurio nuolankumas yra panašus į

Ismailo, kurio širdgėla yra panaši į Davido širdgėlą, kurio skurdas yra panašus į Jėzaus skurdą,

kurio kantrybė yra panaši į Iovos, kurio užsidegimas maldos metu yra panašus į Moisiejaus

užsidegimą, kurio nuoširdumas yra panašus į Muchamado nuoširdumą.

*

Sufizmas reikalauja aštuonių savybių. Sufijus turi: plačius požiūrius, būdingus

Avraamui; besąlygišką savo dalios priėmimą, kokį turėjo Ismailas; kantrybę kaip Iova;

gebėjimą bendrauti simbolizmo pagalba, kaip Zacharijos atveju; atitolimą nuo savo tautos, kaip

Ioano atveju; vilnonius rūbus, Moisiejaus piemens apsiausto tipo, potraukį kelionėms kaip Jėzus;

romumą, panašų į Muchamado sielos romumą.

*

Kažkas paklausė Džunaido, kada širdis yra tikrai susitaikiusi. Jis atsakė: „ Kai ji iš tikrųjų

yra širdis“ .

*

Laikytis Dievo teisių galima tik apsaugant širdį nuo pašalinių minčių.

*

Džunaido paklausė: „ Kas tai yra asketizmas?“ . Jis atsakė : „ Rankų išlaisvinimas nuo

pasaulio gėrybių ir širdies išlaisvinimas nuo pagundos“ .

Susilaikymas – tai rankų išvalymas nuo nuosavybės, o širdžių – nuo godumo.