Chamza Fansuri                   

                                                           *

            Saitai – yra tai, kas apriboja. Visi įvaizdžiai, tai yra formos, tiek matomos, tiek pažįstamos protu - ne kas kita, kaip apribojimai. Kadangi Dieviškoji Esmė – Absoliutas, jos nebūna mūsų įvaizdžiuose. Tiktai jeigu mes išsilaisvinsime nuo visų apribojimų, sukaustančių mūsų regėjimą ir protą, mes galėsime pasiekti vienybę su Absoliutu, tai yra Būtimi, kurios švara yra aukštesnė už bet kokias formas.

                                                            *

            Fana – reiškia sunaikinimą visko, išskyrus Dievą. Jeigu žmogus žuvo, tačiau tam įvykus, jis suvokia savo žūtį, tai negalima jo laikyti žuvusiu, kadangi visa, išskyrus Dievą, dar nesusinaikino. Jeigu gi nesusinaikino, tai šitai dar nėra žūtis. Kai susinaikina viskas, išskyrus Dievą, tai žmogui, be abejonės, išnyksta suvokimas to, kas garbina ir To, Ką garbina, - tai yra pasiekęs vienybę, jis tampa niekuo, išnyksta be pėdsakų.

                                                           *

            Auksas yra lyg Valdovas, moneta – vergas. Kadangi, išoriniu žvilgsniu, auksas yra viena, o moneta – kita, tai jie turi skirtingus pavadinimus. Tačiau auksas yra neatskiriamas nuo monetos, moneta neatskiriama nuo aukso. Kai moneta daugiau „nemato“ savęs, iš tiesų lieka tik auksas, o kai matai tik auksą, moneta tampa nematoma akiai. Jeigu moneta „žūsta“, ji jau „nebesuvokia“ savęs ir „nebesuvokia“ aukso. Lygiai taip pat ir žmogus : jeigu jis pasiekė „žūties“ (fanos) būsenos, tai jis jau nieko nebesuvokia. Taip jis susilieja su Juo.

                                                           *

            Pažinęs savo Viešpatį, tampa abejingu visam kitam : jam vis tiek, ar jis apsirengęs ar apsinuoginęs, turtingas ar vargšas, didingas ar menkas, išgarbintas ar peikiamas, jis nesiveržia širdimi į rojų ir nesibaimina pragaro.

                                                           *

            Įsimylėjusį pažinsi iš to, kad jis nebijo mirties... Ir jis nebijo tigrų, kurių bijo išmintingas... nei dramblių, nei gyvačių, nei liepsnos.

                                                           *

            Težūsta Jūsų „aš“ tas, kuris garbina, ir Tas, Kurį garbina. Jeigu Jūsų „aš“ yra jaučiamas Tas, Kurį garbina, ir tas, kuris garbina, tai Jūs vėl esate dvilypiškumo būsenoje ir nepasiekėte vienybės.