Sustabdę mintis jogai ragina auginti savyje dvasingumą

 

Savo veiklą Palangoje plečiantis klubas „Kelias į save“ padeda į problemas pažiūrėti ramesniu žvilgsniu

 

 

Ligita Sinušienė

 

       Grupelė palangiškių gyvenimo problemas sprendžia save disciplinuodami per jogos užsiėmimus. Susibūrę į klubą „Kelias į save“  miestiečiai klausosi uostamiesčio jogo Arūno Jonuškio paskaitų, medituoja, atlieka pratimus.

 

Ne vien fiziniai pratimai

 

      Klubo užsiėmimai poilsio namuose „Palangos žuvėdra“ vyksta dukart per savaitę.

      Klubo vadovas A.Jonuškis, dvasinių ieškojimų keliu vaikštantis jau trečią dešimtį metų, tvirtino, jog rytų filosofija padeda žmogui disciplinuoti save, keičia požiūrį į gyvenimą, suteikia ramybės.

A.Jonuškis aiškino, jog pastaruoju metu vis populiarėjanti joga nėra vien fiziniai pratimai. Laikraščio pašnekovas teigė, kad dažniausiai mėgėjų atliekami tik paviršutiniai, fiziniai, pratimai. „Šiek tiek jogos irgi gerai, bet galima užsiimti ir gilesne joga – skirtingų būsenų ir energijos pajutimu bei jos valdymu. Joga padeda save keisti, bet ne kiekvienas pribręsta dirbti su savimi “, - įsitikinęs jogas.

 

Medatyvios sąmonės ugdymas

 

      O kas lanko šiuos užsiėmimus? „Dažniausiai vienokios ar kitokios krizės paliesti žmonės - turintys sveikatos, šeimos ar vidinių problemų. Tokie žmonės ir pradeda ieškoti kitokio kelio, pastebėję savyje daug neigiamų dalykų“, - pasakojo klubo vadovas. Užsiėmimų metu žmonės suvokia, jog kaltinę kitus iš tiesų patys užsitarnavo ligą – tada ir pradeda ieškoti gilumos.

      A.Jonuškio vedamų užsiėmimų vienas pagrindinių tikslų ir yra medatyvios sąmonės ugdymas. „Siekiame, kad ir kvėpavimas būtų medatyvus. Meditacija – tarsi dvasinė terapija. Retas kuris dirba su savo kūnu“, - aiškino jogas, pridūręs, jog į fizinius pratimus galima įvesti energetines dvasines būsenas.

„Mūsų kūne yra net 12 energinių kanalų, vadinamų meridianais, atrandamų ir gamtoje. Natūraliai keisdamiesi gamtoje jie funkcionuoja kas dvi valandas, kaip teigia kinų filosofai. Kiekvienas meridianas keičia žmogaus fiziologiją bei dvasinės būsenas. O jogos metu suaktyvinamos skirtingos energijos“, - apie užsiėmimus pasakojo laikraščio pašnekovas.

 

Kritika kyla iš vidaus

 

      A.Jonuškio pastebėjimu, žmonės dažniausiai gyvena įtampoje, rūpesčiuose, išgyvena pyktį, liūdesį, patiria baimę. „Šias emocijas žmogui nesunku patirti, tam nereikalingos jokios pastangos. Dažnas gali taip gyventi ir ne vienerius metus. Bet išgyventi ramybės, meilės, laimės, džiaugsmo pojūčius žmogui būna sunku“, - tvirtino jogas.

      „Vakarinė Palanga“ pasidomėjo, nuo ko gi pradedama dirbti su į klubą atėjusiu žmogumi. Pasak A.Jonuškio, jogos pamatas – suvokimas, kad minėtos būsenos sukurtos paties žmogaus, o ne aplinkinio pasaulio – žmonos, vyro, šefo. „Kritika juk kyla iš paties žmogaus vidaus. Tik vienus sunkumai sugniuždo, kitus – apvalo, užgrūdina. Jei aš nepatenkintas gyvenimu ir dėl to kaltinu kitus – natūralu, jog net susergu“, - sakė laikraščio pašnekovas.

 

Pirmiausia sustabdomas protas

 

      Kitas žingsnis – atsakomybės prisiėmimas, jogo pavadintas savęs pagavimu už pakarpos. Šiuo tikslu vedamos paskaitos.

      „Svarbu harmonizuoti santykius su savimi ir su aplinka. Viena iš tokių akimirkų – privaloma gerai jaustis, savyje išgyventi ir džiaugsmą, ir meilę, ir ramybę“, - sakė A.Jonuškis, paaiškinęs, jog to pasiekti galima ir meditatyviu kvėpavimu, ir pačia meditacija, ir joga. Tačiau pirmiausia, anot jo, būtina sustabdyti protą. „Liaujiesi vesti dialogą su pačiu savimi“, - paaiškino jogas, įsitikinęs, kad intensyviai dirbant protui, paskendusiam rūpesčiuose, žmogaus dvasia atrofuojasi.

 

Savyje augina dvasingumą

 

      Pašnekovo tvirtinimu, sustabdžius protą, patiriama ramybės, meilės ir palaimos būsena. A,Jonuškis tvirtino, kad proto sustabdymas nėra sąmoningumo praradimas. Jo manymu, atvirkščiai, žmogaus sąmoningumas nuo tada tik ir prasidedantis. Užsiėmimų metu sustabdyti protą ir įeiti į siekiamas dvasines būsenas  padeda ir atitinkama muzika. „Patyręs palaimą žmogus toliau treniruojasi, savyje augindamas dvasingumą – sugebėjimą įeiti į meilę“, - kalbėjo klubo vadovas. „Medis, vaikas, žolė skleidžia dvasingumą, o paprastas žmogus – ne. Kai kaltini kitą, nesikeiti pats ir patenki į užburtą ratą. Problemos skirtos ne žmogui patamsėti, o šviesumą savyje surasti“, - rytų filosofijos tiesas dėstė pašnekovas. A.Jonuškis pastebėjo, kad praktikuojantys jogą žmonės išmoksta atleisti, pamilti, mažiau veliasi į konfliktus.

 

Išskirtinė Palangos gamta

 

      Palangiškiams vedantis jogos užsiėmimus A.Jonuškio mokinys Vytautas Gruzdys laikraščiui sakė jogą atradęs prieš dešimtį metų, pakirtus ligoms. „Ieškojau, kur kreiptis, kaip save sustiprinti. Taip atradau akupunktūrą, praktinę jogą“, - pasakojo palangiškis. Metų metus vykdavęs į uostamiestyje rengiamus užsiėmimus, V.Gruzdys, vadovaujantis parduotuvei „Vivita market“ Palangoje, panoro tokį klubą atidaryti ir mūsų mieste. „Be to, pati Palanga – pajūris, pušynai pusę darbo atlieka. Ji turi tai, ko nėra kituose miestuose“, - šypsojosi pašnekovas.

 

Nenutrūkstama meditacija

 

      „Žmonės dabar bėga, skuba, o čia du kartus per savaitę jiems suteikiama galimybė sustabdyti protą, pajausti kitokias dvasines būsenas ar tiesiog nueiti prie jūros“, - kalbėjo dvasinių ieškojimų keliu vaikštantis verslininkas.

      Paprašytas apibūdinti, kaip joga praktiškai paveikia žmones, V.Gruzdys atsakė: „Gyvenimas tampa spalvingesnis, aplinkiniai gali geriau pasijusti. Daugelis yra tingūs, nenori savęs laužyti ar tiesiog trokšta greitų rezultatų, o praktikuojantis jogą žmogus pradeda džiaugtis paprastesniais dalykais, jam nebereikia savęs apdovanoti kažkokiomis kelionėmis ar kitokiomis dovanomis. Kiti daug šneka, o tu jau nebenori tiek kalbėti. Net ir darbe pajutęs nuovargį jau gali į save pažvelgti iš šalies. Kiti, norėdami pailsėti, paplepa, parūko, o tu gali tas 15 minučių su savimi padirbėti ir po to su naujomis jėgomis kibti į darbą. Visas gyvenimas  tampa  nenutrūkstama meditacija“

 

     Copyright 2008 Joga.
Visos teisės saugomos